Lietuvių kalba – kodėl ji tokia sunki?

lietuviu kalba_mokovas.wordpresNe tik Hamburge, bet ir kituose Vokietijos miestuose, o taip pat ir kitose šalyse, netgi kituose žemynuose yra vaikų, kurie šeštadieniais mokosi lietuvių kalbos lietuviškose mokyklose. Vaikai lanko jas, kad mokėtų savo mamų ar tėčių gimtąsias kalbas, kad vasaromis lankydami senelius Lietuvoje, suprastų vienas kitą. Bet turbūt kiekvienas, pasakytų – lietuvių kalbą tikrai nėra lengva išmokti. Garantuojame, tam pritartų ir tie, kurie gyvena ir mokosi Lietuvoje. Tarp visų nosinių, kartais sudėtingų raidžių, tarimų, kirčiavimų ir daugybės taisyklių galima tikrai pasiklysti.

O žinote, kad Vilniuje yra Kalbų muziejus, vadinamas Lituanistikos židiniu? Ten galite susipažinti iš arčiau su lietuvių kalba. Ir visai ne iš vadovėlių, o žaisdami.

Tai būtent ten dirbančios Dovilės Bielevičiūtės paprašėme atsakyti į mums ramybės neduodančius klausimus. Šįkart klausimus parengė mūsų jaunoji dvylikametė redaktorė Auksė. Dabar jinai tikrai žino, kodėl reikia didžiuotis kalbant lietuvių kalba. Sužinokite ir jūs.

1) Koks seniausias žodis lietuvių kalboje ir iš kur tai galima žinoti?

Seniausi lietuvių kalbos žodžiai atkeliauja net iš prokalbės laikų – iš to meto, kai dar nebuvo daugumos mums pažįstamų kalbų, o buvo viena bendra kalba. Ta kalba (indoeuropiečių prokalbė) laikui bėgant pasidalino į daug mažesnių, mums jau gerai pažįstamų kalbų (lietuvių, rusų, čekų, ispanų, armėnų ir t.t.). Lietuvių kalba iš senų laikų išsaugojo daug mažai pakitusių žodžių, kurie ir gali būti laikomi seniausiais: avis, akis, mama, beržas, ranka, naktis, dangus, sūnus ir daug kitų. Kuris iš jų pats pats

Seniausias lietuvių kalbos žodis, spėjama, yra mama / Nuotr. iš www.mamyciuklubas.lt

Seniausias lietuvių kalbos žodis, spėjama, yra mama / Nuotr. iš http://www.mamyciuklubas.lt

seniausias, niekas tiksliai negalėtų pasakyti. Tik visi nujaučiam, kad tas žodis galėjo būti mama.

2) Kiek lietuvių kalba turi žodžių? Ar visada taip buvo?

Kalbininkai šimtą metų ieškojo ir rinko įvairiausius lietuviškus žodžius. Savo darbo rezultatą jie sudėjo į Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Žodyne yra surinkti visi lietuvių kalbos žodžiai: ir išnykę, ir tarmiški, ir svetimžodžiai, net keiksmažodžiai – viskas, kas yra ar kada buvo mūsų kalboje. Dabar žodyne surastume apie pusę milijono žodžių.

O kalba nuolat kinta: joje vis atsiranda nauji žodžiai, iš dabartinės kalbos nyksta senieji. Tai tikrai ne visada žmonės šnekėjo taip, kaip šiandien. O tie žodžiai kurie turėtų būti naudojami šiandien taisyklingoje lietuvių kalboje yra surašyti Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. Jame yra 50 tūkst. žodžių.

3) Kiek lietuvių kalbai metų?

Baltiškos kilmės upių ir ežerų pavadinimai leidžia suprasti, kur bei kada gyveno baltų gentys. (Baltai yra tautos, kurios gyveno prie Baltijos jūros prieš tris – keturis tūkstančius metų. Iš jų liko tik lietuviai ir latviai – redakcijos pastaba).

Taip gyveno baltų gentys prieš tūkstantį metų / Nuotr. www.wikipedia.com

Taip gyveno baltų gentys / Nuotr. http://www.wikipedia.com

 

Svarbiausias lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis / Nuotr. www.wikipedia.com

Svarbiausias lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis / Nuotr. http://www.wikipedia.com

Tikslesnių duomenų neturime, tad galime spėti, kad tuo metu jau buvo kalbama pirmine lietuvių kalba. O bendrinę lietuvių kalbą, tokią, kokią mes šiandien kalbame, suformavo prieš daugiau nei šimtą metų žymiausias lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

4) Mokytoja man sakė, kad lotynų kalba yra seniausia. O mes lietuviai sakome, kad mūsų kalba yra seniausia. Kaip Jūs manote, kas teisus?

Pačia seniausia indoeuropiečių kalba yra laikoma sanskrito kalba. Tik deja, ši kalba jau seniai mirusi. Lietuvių kalba savo žodžiais, gramatinėmis formomis yra labiausiai panaši į sanskritą. Dėl šio panašumo, lietuvių kalba yra pelniusi seniausios gyvos indoeuropiečių kalbos statusą.

Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė (Antoine Meillet) yra pasakęs: „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai (indoeuropiečiai), turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“

5) Kodėl lietuvių kalba tokia sunki?

Ko gero todėl, kad tokia sena. 🙂 Laikui bėgant nesupaprastėjo, o kaip tik išlaikė senąsias formas, gramatiką, kirčiavimą.

6) Į kokias kalbas lietuvių kalba panaši?

Labiausiai panaši į kitas baltų kalbas: latvių ir mirusias prūsų, žiemgalių, jotvingių, kuršių, sėlių. Taip pat, su sankskritu turi daug panašumų:

Lietuvių kalba Sanskrito kalba
kas tavo sūnus?katras tu esi?avisvyraskadatada

padas

senas

kas tava sūnus?kataras tu – am asi?avisvīraskadātadā

padas

sanas

(paimta iš http://www.lsk.flf.vu.lt/lt/katedra/apie/seniausia-kalba/ )

7) Kaip pavyko per tiek daug metų tokiai mažai tautai išlaikyti savo kalbą?

Laimingo atsitiktinumo dėka.  O galbūt ir dėl to,  kad baltai gyveno sėslų ir ramų gyvenimą.

8) Ar daug lietuvių kalboje žodžių, atkeliavusių iš kitų kalbų?

Labai daug žodžių turime pasiskolinę iš slavų kalbų: bažnyčia, seimas, miestas, muilas. Taip pat iš estų ir suomių esam pasiskolinę daugiausia laivybos pavadinimų: burė, laivas. Lietuvių kalboje taip pat yra daug tarptautinių pavadinimų: kompiuteris, variantas, herojus, kosmosas, istorija.

9) Ar yra lietuvių kalboje tokių raidžių, kurias turi tik lietuviai?

"Lituanistikos židinio" nuotraukos

“Lituanistikos židinio“ nuotraukos

Unikalios yra Ū ir Ė raidės. Ė raidė atsirado prieš keturis šimtus metų (1653 m.) – ją į lietuvišką abėcėlę įdiegė Danielius Kleinas, o Ū atsirado, kai kalba rūpinosi jau minėtas Jonas Jablonskis.

10) Kaip manote, ar lietuvių kalba bus kalbama ir po tūkstančio metų?

Sunku pasakyti, kas bus tokioje tolimoje ateityje. Žmonės, kurie mėgsta spėlioti, sako, kad po tiek metų žemėje liks tik kiniečiai, afrikiečiai, indai ir prancūzai. Tokiu atveju labai abejočiau, kad prancūzai šnekėtų lietuviškai 🙂

11) Jūs esate iš „Lituanistikos židinio“. Kas tai?

„Lituanistikos židinys“ yra lietuvių kalbos muziejus įsikūręs Lietuvių kalbos institute. Muziejuje turim įdomių interaktyvių kalbos

"Lituanistikos židinio" nuotrauka

“Lituanistikos židinio“ nuotrauka

žaislų, kurių dėka patraukliai pristatatom lietuvių kalbą ir kalbotyros mokslą. Muziejaus nuotraukų galima rasti „Lituanistikos židinio“ paskyroje facebook‘e – kviečiame užsukti!

 

 

Daugiau informacijos apie “Lituanistikos židinį“ rasite čia:

http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=48

https://www.facebook.com/pages/Lituanistikos-%C5%BEidinys/237443763008153?fref=ts

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.