Bijoti miške vilko nereikia

selemonas-paltanavicius-642x336

Rašytojas Selemonas Paltanavičius

O jūs, ar išsigąstumėte vilko? Mes greičiausiai tai tikrai. Ir naktį į mišką tikrai bijotumėte eiti. Tiesą sakant, net tokios minties neturėtumėm. O štai Selemonas Paltanavičius, garsus gamtos mylėtojas ir rašytojas, naktį miške dažnai apsilanko. Sako, kad mokant gerai elgtis, gyvūnai žmogaus nebijo. Iš tikrųjų, rašytojas apie gamtą labai daug žino ir savo žinias surašo į knygas: suaugusiems ir vaikams. Jų jau yra beveik 40. Mes šiuo metu Hamburgo lietuviškoje mokykloje skaitome labai smagius gyvūnų laiškus iš knygos „Labas, kaip gyveni? 14 laiškų iš girios“. O jums siūlome paskaityti mūsų interviu su Selemonu Paltanavičiumi.

  1. Kodėl Jūs tiek daug žinote apie gamtą? (Raminta, 11)forest-868715_1920
    Raminta, aš gimiau ir užaugau Lietuvos kaime, Suvalkijoje, prie miško. Šeimoje buvome 4 broliai, aš – mažiausias iš jų. Net nežinau, kaip tai įvyko, kad visada domėjausi tik gyvūnais, augalais, gyvąja gamta. Vos pradėjęs skaityti,  skaičiau tik knygas apie gamtą. Kažkada jų nebuvo daug, tad teko išmokti ir kitų kalbų, kad galėčiau kuo daugiau sužinoti. Mokausi iki dabar ir manau, kad žmogus turi mokytis visą amžių. Man skaityti apie gamtą, ją stebėti, fotografuoti yra pati didžiausia laimė. Rašyti – taip pat. Taip aš įgyvendinu savo vaikystės svajonę – kada nors padaryti taip, kad vaikai apie gamtą galėtų rasti kuo daugiau knygų. Džiaugiuosi, kad dalis jų yra parašyta mano. Tikiu, kad ir Tu žinai, ko nori, ko sieksi šiame gyvenime. Linkiu, kad niekada neišsižadėtum savo svajonės ir gyventum su ja ilgai ilgai.
  1. Kodėl Jūs norėjote tapti rašytoju? (Nerija, 14)
    Nerija, aš net nežinau, ar norėjau juo tapti. Man tiesiog labai norėjosi su visais dalintis tuo, ką pats žinau. Kadangi daugiausiai žinau apie gamtą, ji yra visose mano knygose – net linksmose pasakose, apsakymuose. Ne mažiau svarbu ir tai, kad aš – iš Lietuvos kaimo, kur (Suvalkijoje) žmonės kalba labai gryna ir taisyklinga kalba. Man kalba – instrumentas, kurio skambėjimą aš dievinu. Man gerai, taisyklingai kalbantis žmogus atrodo labai gražus. Rašytoju tapti gali svajoti bet kas, o štai juo tapti iš tikro… Net nežinau, kaip paaiškinti. Tai yra sunkiai paaiškinamas dalykas. Vaikams aš dažnai linksmai sakau, kad rašytojai  panašūs į grybus, nes net ir jie patys nežino, iš kur atsiranda… Taip, matyt, bus atsitikę ir man. Pradėjus rašyti, turi save tobulinti, turtinti savo žodžių atsargą, mokytis. Tai – niekada nesibaigiantis kūrybos procesas, kai kuriamos ne tik knygos, bet ir pats rašytojas.
  1. nature-938499_1920Koks Jūsų mylimiausias gyvūnas? (Laura, 10)
    Oho, Laura, koks įdomus klausimas. Tau atvirai pasakysiu, kad man jie visi labai mieli – aš nebijau jokių gyvačių ar vorų. O gražiausi man paukščiai, ypač gervės – jos tokios gracingos, šokančios nuostabius šokius. Labai myliu ežius, bebrus, praleidžiu daug laiko juos stebėdamas. Šiaip (jau kartojuosi)  visi gyvūnai man yra nuostabūs.
  1. Kokių gyvūnų yra tik Lietuvoje? (Corinna,11)
    Corinna,  Lietuva yra daug kartų mažesnė už Vokietiją, o gyvūnai, žinok, valstybių sienų nežino. Todėl mes tikrai negalime pasigirti gyvūnais, kurie sutinkami tik Lietuvoje. Tačiau mūsų krašte gyvena stumbrai – dideli laukiniai žvėrys, daug briedžių (Vokietijoje jie labai reti), Pietų Lietuvoje gyvena baliniai vėžliai. Mūsų ežerų vanduo labai švarus, juose gyvena retos žuvys. Kai būsi Lietuvoje, būtinai paprašyk, kad Tave nuvežtų stebėti stumbrų – patirsi tikrai nuostabių įspūdžių.
  1. Kokio gyvūno Jūs labiausiai bijote? (Laura, 10)
    Na, bijoti aš lyg ir nieko nebijau. Ypač Lietuvos gamtoje.  Čia tikrai nėra jokių pavojingų gyvūnų, o kai juos gerai wolf-62898_1920pažįsti, žinai – kaip su kuriais reikia elgtis. Pavyzdžiui, aš tikrai nemanau, kad miške reikia bijoti vilko (jų Lietuvoje gyvena bent 300), aš moku sugauti, paimti į rankas nuodingą gyvatę angį, esu buvęs ne viename gandro ir erelio lizde, žiedavęs jų jauniklius, bet nė karto seni paukščiai man nieko nedarė. Žinoma, gamtoje gali jaustis saugus tik tada, kai pažįsti gyvūnus. Čia nereikia rizikuoti, nes ir paprastos bitės ar vapsvos įgėlimas gali būti skausmingas. Ir ne tik jų – kai kurie vabzdžiai gindamiesi gali panaudoti savo geluonis.
  1. Ar Jūs kada nors norėjote laukinį gyvūną laikyti namie? (Raminta, 11)
    Ne, laukinio gyvūno vieta – gamtoje. Tiesa, labai seniai, būdamas vaikas aš užauginau stirniuką, kuris gamtoje būtų žuvęs. Užaugusi mano stirnaitė Cibutė (tokį vardą jai davėme)  sugrįžo į mišką, tuo aš labai džiaugiuosi. Lietuvoje draudžiama iš gamtos imti laukinius gyvūnus. Tą galima daryti tik tada, kai jis sužeistas, kai serga. Geriau namuose laikyti šuniuką,  dekoratyvinius paukščius, pelę…
  1. Ar Jūs mėgstate vorus? (Raminta, 11)
    Taip, vorai ne tik labai gražūs, bet ir tobuli gyvūnai. Aš visada jais žavėjausi ir su malonumu stebėdavau, kaip storas voras kryžiuotis pina savo sudėtingą tinklą. Tą jis daro be jokių mokslų ir projektų. Jeigu rimtai, Lietuvoje rugpjūčio gale ir rudens pradžioje pievose kas rytą sidabruoja milijonai vorų tinklų – toks vaizdas yra nuostabus. Ir šį vaizdą sukūrė vorai. Kaip jų gali negerbti ir nemylėti?
  1. Kur Jūs rašote knygas – namie ar gamtoje? (Nerija, 14)
    Knygos rašymas  vyksta visur – juk nebūna taip, kad nieko nežinodamas sėdi sau, pasidedi popieriaus lapą ir galvoji, ką čia parašius. Vaikščiodamas galvoji, vairuodamas mašiną – taip pat. Būdamas gamtoje, miške – būtinai. Kai galvoje sudėlioji sumanymą, tada sėdi prie stalo ir parašai tekstus. Aš mėgstu rašyti ranka, taip daug greičiau, o po to viską surenku kompiuteriu. Paklausi: o kodėl ne gamtoje? Žinai, Nerija, gamtoje taip viskas įdomu, tiek visokių gražių dalykų, kad atsiriboti nuo jų, įsigilinti tik į savo mintis  ir rašyti būtų labai sunku.
  1. forest-67286_1280Kiek laiko Jūs praleidžiate gamtoje? Gal Jūs turite namą miške? (Raminta, 11)
    Raminta, namo miške aš neturiu, tačiau miške, gamtoje būnu labai dažnai. Iš Vilniaus į tolimą mišką galima nuvažiuoti per 1 valandą. Kai tik galiu, aš lekiu ten ir praleidžiu visą savo laisvą laiką. Dažnai vasarą suspėju į mišką po darbo, ten būnu savaitgaliais, per šventes, atostogas. Turiu gerų draugų, kuriems taip pat patinka gamta, tad kartais keliaujame drauge.
  1. Kaip Jūs padedate gyvūnams? (Nerija, 14)
    Nerija, aš gamtoje dirbu jau daugybę metų. Seniai dirbu ir Aplinkos ministerijoje, kūriau nemažai įstatymų, kurie padeda saugoti gyvūnus ir gamtą. Teko gelbėti paukščius, įstrigusius tinkluose, žiemą – nuo ledo rinkti gulbes. Esu iš kilpos laisvinęs lūšį (Tai buvo tikrai pavojinga) ir padėjęs gyvūnų globėjams gydyti, globoti įvairius smulkius žvėris ir paukščius. Kada nors apie juos gal parašysiu knygą. Jeigu tik turėsiu tam laiko..
  1. Ar Jūsų šeima irgi mėgsta gamtą? (Laura, 10)
    Taip, visa mano šeima – gamtininkai, mes kartu keliaujame, dažnai  važiuojam tyrinėti, stebėti, fotografuoti, gelbėti gyvūnų. Man labai gera gyventi, kai visi vieni kitus suprantame…
  1. Ar Jūs bijote būti vienas naktį miške? (Nerija, 14)
    Tikrai nebijau, esu naktį miške keliavęs ir miške buvęs šimtus kartų. Naktį labai žavu, jeigu tik moki teisingai elgtis, gyvūnai nebijo tavęs. Blogai, kad negali jų matyti, o turi pasikliauti tik  klausa. Lietuvos gamtoje nėra jokių pavojingų gyvūnų, jie netyko žmogaus ir negalvoja jį užpulti. Tad tiktai nėra ko baimintis – reikia įveikti save ir greitai naktį pasijunti kaip savo namuose.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.