Tikrų tikriausias detektyvas

Profesorius istorikas Liudas Mažylis po 99 metų rado vieną svarbiausių istorinių dokumentų – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalą

Ši istorija prilygsta lyg labai geram detektyvui. Jo pagrindinis herojus – profesorius istorikas Liudas Mažylis. Prieš trejus metus profesoriui pavyko sužinoti, kur 99 metus gulėjo Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Kaip jis tai padarė?

Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas buvo paskelbtas prieš 102 metus – 1918 metais. Taip pasaulis sužinojo, kad yra dar viena valstybė – Lietuva. Tik viena bėda, beveik 100 metų niekas nematė šio istorinio dokumento. Jis buvo dingęs. Profesorius Liudas Mažylis pasiryžo šį dokumentą surasti. Apie tai jis papasakoja „Klausia vaikai“ skaitytojams.

Mielas profesoriau, Jūs šiuo metu esate Europos  Parlamento narys. Bet galėtumėte būti tikrų tikriausias detektyvas. Jūs Berlyne radote originalų Vasario 16-osios aktą. Kaip tai padarėte?
Tai įvyko prieš 3-4 metus. Tuomet buvau Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Kaune. Dėsčiau politikos klausimus. Bet man visada rūpėjo Lietuvos istorija. Artėjo Lietuvos šimtmečio minėjimas, o visiems buvo aišku: šiai šventei trūksta vieno labai svarbaus dalyko. Vasarios 16-osios Nepriklausomybės akto originalus dokumentas vis dar nebuvo rastas. O tai – galima sakyti – Lietuvos valstybės gimimo liudijimas.

Istorikams nevisai buvo aišku, kurs jis galėtų būti. Tad kažkas turėjo imtis tos iniciatyvos. Po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad dokumentas turėtų būti Berlyne. Pasirodo, neklydau. Jis išgulėjo 99 metus Berlyno archyve tame pačiame aplanke. Tokių dokumentų šiame archyve guli tūkstančiai. Iš jų visų kilometrinės gatvės galėtų būti nutiestos. Bet dokumentą pavyko surasti.

Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas, gulėjęs Berlyno istoriniame archyve

O kodėl sugalvojote būtent į Vokietiją nuvažiuoti ieškoti, o ne į kitą šalį?
Istorikai ir kiti tyrinėtojai seniai jau buvo nustatę, kad tą svarbią Vasario 16-osios dieną pasirašytas svarbus dokumentas buvo įteiktas Vokietijos valdžios atstovui. Mat tuo metu Vokietija buvo okupavusi Lietuvą.

Kodėl to dokumento niekas anksčiau neieškojo?
Negalima sakyti, kad neieškojo. Galima neti priešingai teigti – jo daug kur buvo ieškoma. Istorikai net manė, kad jis kažkur Lietuvoje užkastas. Taip pat svarstė, kad tas dokumentas galėtų būti Berlyne. Tik pritrūko to pagrindinio žingsnio – nuvažiuoti iki jo ir pasidomėti. Tad ėmiau ir padariau aš. Jei nebūčiau suradęs aš, būtų suradęs kažkas kitas. Šis dokumentas tikrai būtų atsiradęs.

Ar tai tas pat dokumentas, kurį žinome iš istorijos vadovėlių?
Ne, tai ne tas pats. Buvo du Vasario 16-osios akto dokumento egzempliorai. Jie abu yra lygiaverčiai. Ant abiejų yra 20 signatarų parašų. Tik vienas yra rašymo mašinėle parašytas, o kitas – ranka. Mašinraštinio dokumento vaizdą žinome. Jis yra knygose, vadovėliuose, enciklopedijose. Bet jis yra dingęs, ir jo labiausiai visi ieško. Tačiau tas dokumentas, kuris buvo rašytas daktario Jurgio Šaulio ranka, buvo primirštas. Jis visą tą laiką gulėjo Berlyne. Jei rastumėme ir kitą dokumentą, turėtumėm abu Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto dokumentus.

Su profesoriumi Liudu Mažyliu norėjo susipažinti ir tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Išgarsėjote Jūs, galima sakyti, per vieną naktį. Ar buvo keista staiga tapti žinomu, visų atpažįstamu?
Jausmas – džiuginantis. Juk, kad radau šį dokumentą, visiems sukėlė džiaugsmą. Bet iš tiesų net nespėjau susivokti, nes nespėjau atsiliepinėti į skambučius. Nuolatos skambino žurnalistai, telefonas išsiskraudavo, jis nuolat buvo pajungtas prie pakrovėjo. O aš kelias dienas iš eilės vis pasakojau ir pasakojau. Tai telefonu, tai prieš televizijos kameras.

O jūs visada norėjote būti istoriku?
Aš augau tarp tokių žmonių, kurie labai daug pasakodavo: mano seneliai, mano tėvai, mano teta. Jie pasakojo apie tokius dalykus, kurie Lietuvos tautai labai svarbūs. Tai tas pomėgis atsirado iš to, kad man yra tekę apie tokius dalykus girdėti iš pačių artimiausių žmonių, kurie tiesiogiai tuos įvykius yra patyrę. Tai dėl to esu toks ne tipiškas istorikas. Man rūpi, kas ką galėjo rašyti, kur ir kam siųsti. Taip tas smalsumas prieš trejus metus kovo 29 dieną ir atvedė mane prie šio svarbaus radinio.

Interviu žurnalistams profesorius Liudas Mažylis dabar duoda labai dažnai. Tačiau šiuo metu daugiaugiai kaip Europos Parlamento narys.

Ar turite daugiau detektyvių planų?
Taip turiu, bet dar anksti juos išduoti. Tuo labiau, kad turiu dabar savo tiesioginių pareigų – esu Europos Parlamento narys. Negaliu labai daug dėmesio skirti detektyvinėms paieškoms, nes kiekvieną dieną yra labai daug pareigų mano darbe.

Kalbino Asta

Nuotraukos iš http://www.lrp.lt, prof.Liudo Mažylio asmeninio ir Vokietijos URM archyvo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.